Daržovių svarba mitybai - Receptai. Sveikas maistas. Vegetarams

## SEO friendly URL by web-bureau.com ## Provided by PHPfusion-mods.net ## Use this if Fusion is installed in your root directory RewriteBase / ## Use the following if Fusion is not installed on your root directory ## RewriteBase // RewriteEngine On ## News categories RewriteRule ^(.*)-nc([0-9]*).htm$ news_cats.php?cat_id=$2 [L,NC] ## News articles RewriteRule ^(.*)-rn([0-9]*).htm$ news.php?readmore=$2 [L,NC] RewriteRule ^(.*)-rn([0-9]*)$ news.php?readmore=$2 [L,NC] Daržovių svarba mitybai - Receptai. Sveikas maistas. Vegetarams

Pagrindinis puslapis · Straipsniai · Forumas · Paieška · Įdomybės

Viso receptų

237

Receptai

Reklama

Daržovių svarba mitybai

Sveikame, pilnaverčiame maiste, be pagrindinių maisto medžiagų - baltymų, riebalų, angliavandenių - turi būti ir pakankamas kiekis biologiškai aktyvių medžiagų. Biologiškai aktyvios medžiagos - tai vitaminai, amino rūgštys, fermentai, mineralinės bei virškinimą skatinančios medžiagos, eteriniai aliejai ir kita.

Baltymų ir riebalų daržovėse nėra labai daug. Šių medžiagų organizmas gauna daugiausia iš gyvulinės kilmės produktų, aliejų, miltų kruopų. Angliavandenių daržovėsė nemažai - 4-12%. Tačiau daržovės labiausiai vertinamos dėl gausaus biologiškai aktyvių medžiagų kiekio. Daugumos vitaminų, pigmentų, eterinių aliejų, gliukozidų ir kitų medžiagų yra tik augalinės kilmės maisto produktuose, ypač daug daržovėse.
Daržovėse aptikta beveik visų iki šiol žinomų vitaminų (išskyrus A, B12 ir D)
Žmogui ypač svarbus vitaminas C (askorbino rūgštis). Vitaminas C dalyvauja angliavandenių bei baltymų apykaitoje, didina organizmo atsparumą įvairioms, ypač kvėpavimo takų infekcinėms ligoms, reguliuoja cholesterino kiekį kraujyje, kartu lėtindamas aterosklerozės vystymąsi. Be to, kai vitamino C yra pakankamai, geriau pasisavinama geležis. Trūkstant vitamino C, žmogus blogai jaučiasi, greit pavargsta, blogiau sekasi dirbti ne tik fizinį, bet ir protinį darbą, greit persišaldo, sutrinka virškinimo trakto darbas. Daug šio vitamino yra ankštpipiriuose, pipiruose, krienuose, krapuose, petražolių lapeliuose, brokoliuose, žiediniuose kopūstuose, svogūnų laiškuose ir kt.

Vitaminas P (rutinas) reguliuoja kapiliarų pralaidumą. Kai šio vitamino užtenka, organizmas ekonomiškai naudoja vitaminą C. Jo yra petražolėse, špinatuose, salotose, kopūstuose, pomidoruose, žaliuosiuose žirneliuose, morkose ir kt.

Vitaminas B1 (tiaminas) reguliuoja nervų sistemos, skydliaukės funkciją, dalyvauja medžiagų apykaitos procese, reguliuoja augimą, virškinimo trakto veiklą. Kai šio vitamino trūksta, gali sutrikti širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija. Daugiausia vitamino B1 yra žaliuosiuose žirneliuose, briuseliniuose ir žiediniuose kopūstuose, špinatuose, bulvėse, pomidoruose.

Angliavandenių, amino ir pieno rūgščių apykaitoje dalyvauja vitaminas B2 (riboflavinas). Jis reguliuoja augimą, teigiamai veikia nervų sistemą, gerina virškinimo trakto darbą, regėjimą. Kai jo trūksta, išsivysto mažakraujystė. Daug vitamino B2 yra špinatuose, pomidoruose, žiediniuose ir gūžiniuose kopūstuose, svogūnų laiškuose, moliūguose.

Vitaminas B6 (piridoksinas) skatina leukocitų susidarymą, aktyviai dalyvauja amino rūgšties triptofano ir nesočiųjų riebalinių rūgščių apykaitoje, gerina nervų sistemos, skrandžio ir kepenų darbą. Kai trūksta vitamino B6, žmogus visą laiką jaučia alkį, jį pykina, svaigsta galva, nusilpsta raumenys, sutrinka centrinės nervų sistemos veikla, galima susirgti kai kuriomis odos ligomis. Šio vitamino yra špinatuose, bulvėse, salotose, žaliuosiuose žirneliuose, pupelėse, kopūstuose, morkose, pomidoruose, svogūnų laiškuose.

Kai organizme trūksta vitamino PP (nikotino rūgšties), sutrinka angliavandenių ir baltymų apykaita. VitaminaS PP gerina skrandžio, žarnyno, kepenų darbą, skatina eritrocitų ir leukocitų gamybą. Gausu šio vitamino aknkštpipiriuose, žiediniuose ir briuseliniuose kopūstuose, bulvėse, špinatuose, burokėliuose, morkose, pupelėse, moliūguose.

Folinė rūgštis dalyvauja baltymų apykaitoje, suaktyvina kai kuriuos fermentus, skatina kraujo gamybą, pagerina vitamino B12 pasisavinimą. Šio vitamino yra špinatuose, žaliuosiuose žirneliuose, kopūstuose, burokėliuose, morkose, petražolėse, pomidoruose, bulvėse, arbūzuose.

Pantoteno rūgštis būtina normaliai kepenų funkcijai. Ji dalyvauja angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitoje. Kai šio vitamino organizmui trūksta, gali atsirasti pakitimų odoje, slinkti ir žilti plaukai, susilpnėti žarnyno peristaltika. Šio vitamino yra žaliuosiuose žirneliuose, šparaguose, žiediniuose ir kituose kopūstuose, moliūguose, pomidoruose, morkose, špinatuose, svogūnuose.

Vitamino H (biotino) yra daugelyje fermentų. Jis dalyvauja įvairių amino rūgščių apykaitoje, stimuliuoja kepenyse nesočiųjų riebalinių rūgščių sintezę. Nemažai jo susikaupia salotose, žiediniuose kopūstuose, svogūnuose, pomidoruose, žaliuosiuose žirneliuose, gūžiniuose kopūstuose, morkose, burokėliuose.

Normalus organizmo darbas neįmanomas be cholinės rūgšties. Ji teigiamai veikia riebalų apykaitą, reguliuoja kepenų funkciją, padeda išvengti kai kurių inkstų ligų, turi įtakos cholesterino apykaitai. Nemažai jos yra kopūstuose, špinatuose, pomidoruose.

Inozitas dalyvauja angliavandenių, riebalų ir baltymų apykaitoje, reguliuoja širdies ritmą, mažina nuovargį, didina protinius sugebėjimus. Yra jo žaliuosiuose žirneliuose, arbūzuose, kopūstuose, svogūnų laiškuose, griežčiuose, pomidoruose, burokėliuose, morkose, špinatuose.

Gausu daržovėse karotino, kuris žmogaus organizme virsta vitaminu A. Jis taip pat dalyvauja angliavandenių ir baltymų apykaitos procesuose, didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms. Kai nepakanka vitamino A, blogėja apetitas, silpnėja regėjimas, mažėja skrandžio sulčių rūgštingumas. Daug karotino yra moliūguose, ankštpipiriuose, morkose, petražolių lapeliuose, špinatuose, salotose, krapuose, pomidoruose.

Yra daržovėse vitaminų K, E ir kt., kurie taip pat būtini žmogaus organizmui.
Vitaminų atsargų žmogaus organizmas beveik nesukaupia, todėl reikiamą jų kiekį (žiūrėti lentelę apačioje) turime gauti kasdien.
Be vitaminų, daržovėse gausu ir šarminių mineralinių medžiagų. Kai šių medžiagų žmogui pakanka, organizme yra išlaikoma rūgščių ir šarmų pusiausvyra, nėra sąlygų vystytis ateroskelrozei ir hipertonijai.

Daržovėse yra daug kalio. Jis reikalingas normaliai širdies ir kraujagyslių, raumenų veiklai, normaliai medžiagų apykaitai. Kalis neleidžia susidaryti organizme natrio pertekliui ir taip organizmą apsaugo nuo rimtų sutrikimų. Nemažai kalio yra bulvėse, ridikuose, kopūstuose, ropėse, ridikėliuose, krienuose, morkose, pomidoruose, pupelėse.

Būtinas žmogaus organizmui ir kalcis. Jo yra kauluose. Jo reikia, kad normaliai krešėtų kraujas. Kalcis blogiau įsisavinamas, vartojant tokių daržovių, kuriose yra daug oksalo rūgšties (rūgštynių, rabarbarų, špinatų) ir maisto produktų, kuriuose gausu fosforo rūgščių (miltų, kruopų). Tuomet, kai šių produktų vartojama daug, kalcio paros norma turi būti didesnė. Nemažai kalcio yra kopūstuose, salieruose, salotose, morkose, burokėliuose, petražolių lapuose, svogūnuose.
Magnis reguliuoja augimą, fosforo apykaitą, mažina kraujospūdį. Trūkstant maiste magnio, susergama odos ligomis, slenka plaukai, padidėja nervų sistemos jautrumas. Magnio yra brokoliuose, ridikuose, burokėliuose, ankštinėse daržovėse, kuriose daug ląstelienos.

Viena būtiniausių medžiagų žmogaus organizmui - fosforas. Tai sudėtinė visų organizmo ląstelių ir baltymų dalis. Ypač daug fosforo špinatuose, žaliuosiuose žirneliuose, pupelėse, briuseliniuose kopūstuose, rabarbaruose, bulvėse, poruose, česnakuose.

Geležis yra hemoglobino sudėtinė dalis, ji padeda organizmui apsirūpinti deguonimi. Trūkstant organizme geležies, sutrinka medžiagų apykaita, išsivysto mažakraujystė, odos, nagų ligos, slenka plaukai. Daug geležies krienuose, ropėse, ridikuose, raudongūžiuose bei žiediniuose kopūstuose, burokėliuose.

Varis - sudėtinė kraujo dalis. Jis pagerina geležies įsisavinimą, suaktyvina kai kuriuos fermentus. Trūkstant vario, susergama mažakraujyste. Daug vario yra žaliuosiuose žirneliuose, pupelėse, rūgštynėse, morkose, bulvės, petražolėse, burokėliuose.

Kobaltas - sudėtinė vitamino B12 dalis. Jis drauge su geležimi aktyvina eritrocitų gamybą. Kobalto yra pupelėse.

Be to, daržovėse yra jodo, cinko, bromo ir kitų mikroelementų. Kiek žmogui reikia mineralinių medžiagų, parodyta lentelėje (apačioje)

Daržovėse yra nemažai medžiagų, nuo kurių gerėja apetitas, daugiau išsiskiria skrandžio sulčių, maistas geriau pasisavinamas.

Yra daržovėse ir fitnocidinių (nuodingų mikroorganizmams) medžiagų. Jų ypač gausu česnakuose, svogūnuose, juoduosiuose ridikuose, krienuose.

Daržovės - tai vienintelis maisto produktas, kuriame nėra cholesterino. Tartrono rūgštis, kurios yra daržovėse, neleidžia angliavandeniams skilti į riebalus ir tuo pačiu mažina galimybę nutukti.

Žmogaus organizmas nesugeba sukaupti didesnių, biologiškai aktyvių medžiagų atsargų. Jas reikia visą laiką papildyti, todėl daržovės turi būti ne valgio priedas, o kasdieninis pagrindinis maistas.

Mokslininkai rekomenduoja per metus suvartoti 140-150kg. daržovių: gūžinių kopūstų 20-30kg, moliūgų ir arbūzų 20kg, pomidorų 25-32kg, agurkų 10-13kg, mokrų 6-10kg, svogūnų 6-10kg, burokėlių 5-10kg, žaliųjų žirnelių 5-8kg, žiedinių kopūstų 3-5kg, aguročių ir baklažanų 2-5kg, saldžiųjų ankštpipirių 1-3kg, prieskoninių daržovių 1-2kg, kitų daržovių 3-5kg.

Daugiausia vitaminų, mineralinių ir kitų medžiagų yra žaliose daržovėse. Todėl nevirtų daržovių arba jų salotų ant mūsų stalo turėtų būti kasdien. Žiemą vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų atsargos įvairiose daržovėse mažėja. Jų galima papildyti vartojant svogūnų laiškų, petražolių ir pipirinės lapelių. Šių daržovių gali išsiauginti kiekvienas, virtuvėje ant palangės. Ypač lengvai galima išsiauginti pipirinių. Į lėkštę ant sudrėkinto lignino reikia suberti pipirines sėklas ir pridengti kita lėkšte. Kai daigeliai išauga 5-6cm. aukščio, pipirinė kerpama ir vartojama salotoms, sriuboms bei kitiems patiekalams paskaninti.

Anksti pavasarį, kai įvairiose per žiemą išlaikytose daržovėse vitaminų smarkiai yra sumažėję ir jų ypač trūksta žmogaus organizmui, salotoms ir sriuboms gaminti galima vartoti šviežius didžiosios dilgelės, baltosios balandos, paprastosios kiaulpienės, laukinio barščio ir kitų daigelius arba lapelius. Juose daug mineralinių medžiagų bei vitaminų.

Komentarai

timberlands boots 04/29/2010
My fellow americans , ask not what your [buy timberland boots->http://www.topsalelist.com/products_all.html] country can do for you; ask what you can do for your [mens timberland classic->http://www.topsalelist.com/timberland-mens-classic-c-9.html] country . My fellow citizens of the [timberlands boots->http://www.topsalelist.com/specials.html] world ; ask not what america will do for you, but what [mens timberland 6 inch->http://www.topsalelist.com/timberland-mens-6-inch-c-1.html] together we can do for the freedom of [timberland boots uk->http://www.topsalelist.com/products_new.html] man . 29 April GJY

Rašyti komentarą

Reklama

Paieška

Patarimai ir įdomybės

Salierai turi nemažai gydomųjų savybių: teigiamai veikia sergančiuosius reumatu, akmenlige. Jie gerina medžiagų apykaitą, inkstų funkciją, skatina apetitą

Verta aplankyti

Iškylų patiekalai

Aukokite vaikams neišleisdami nei cento